išteigti — išteĩgti, ia, ìšteigė tr., išteigti Jn, Š, LTII291, KŽ 1. Jn, Š, KŽ įtikinamai pasakyti. 2. KŽ išpasakoti; iškalbėti, išsakyti: Tas būtų tevie gerai viską išteigęs Prk. | refl. tr.: Aš nenorėjau meluoti i viską išsiteigiau Prk. teigti; įteigti; … Dictionary of the Lithuanian Language
nuteigti — nuteĩgti, ia, nùteigė tr. patvirtinti, teigiamai atsakyti: Žinau žinau – tokia jo tvarka, – nuteigė Antanas rš. Du perbėgėliai taip pat nuteigė karalijos jėgų menkumą rš. teigti; įteigti; išteigti; nuteigti; pateigti; užteigti … Dictionary of the Lithuanian Language
pateigti — pateĩgti, ia, pàteigė tr., pateigti [K], NdŽ, KŽ 1. patvirtinti, teigiamai atsakyti: Taip taip, tas pats, – pateigė kuopos vadas rš. 2. NdŽ kurį laiką daryti įtaką. 3. NdŽ įtikinamai pasakyti: Ans mun teip pateigė Vvr. Jezavitas pateigė gražį… … Dictionary of the Lithuanian Language
teigti — teĩgti, ia, ė DŽ, NdŽ, teigti [K], Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, FrnW 1. tr. Š, J.Jabl tvirtinti: Astronomai teigia, kad žvaigždės gimsta kosminiuose debesynuose rš. 2. tr. NdŽ tikinti priimti mintį, norą ir pan., įkalbinėti: Ir jam ligą teigė, bet… … Dictionary of the Lithuanian Language
įteigti — įteĩgti, ia, į̃teigė tr. Š, Rtr, įteigti Š, NdŽ, KŽ 1. FT, NdŽ įtikinti priimti mintį, norą, įkalbėti: Kas jam tą mintį, tą ligą įteigė (įkalbėjo, įpūtė)? J.Jabl. Argi tiktai mirtis įteigė tau pikčiausią baimę? K.Bor. Jie įteigė kariuomenei, kad … Dictionary of the Lithuanian Language